- trepsa
- trepsà sf. (4) 1. sumyniota, nutrempta vieta: Pasėjau linus, bet piemenai trepsà padarė Rod. 2. scom. žr. trepkus 1: Tu trepsė[ja]i trepsė[ja]i kai trepsa apie gyvulius, ė gyvuliai alkani Ml. 3. scom. žr. trepkus 2: Eik jau tu, trepsa, gult, mindžiukauni ir mindžiukauni skersai pirkią, tik vėją darai Mrk.
Dictionary of the Lithuanian Language.